[LT] Kolekcija Kitos vietos (2019-2021)
Kuriama erdvė su kodais, kontekstais, politiniais bei kultūriniais apribojimais, asmeninėmis interpretacijomis. Erdvė tampa daugiasluoksne, plačiai interpretuojama sąvoka, turinčia skirtingas tyrimo bei matymo kryptis. Tai perregima nuoroda į skirtingus pasaulius – simbolinį ir išorinį, kurie veikia heterotopišku principu, sukuriama kita erdvė, esanti nei čia, nei ten, nei fizinė, nei mentalinė. Eksperimentinės grafikos kūriniuose gimsta mitinės, tačiau tuopat metu ir realios erdvės, turinčios arba galinčios turėti konkrečią vietą ar tašką. Kartais vienoje plokštumoje vaizduojamos nesugretinamos, su keliomis laiko atkarpomis, neturinčios vientiso, vienareikšmio įsivaizdavimo, plotmės. Siekiama sukurti įspūdį tokios erdvės, kurioje visada egzistuoja ta neaiški riba tarp utopijos ir heterotopijos, kai įmanoma būti keliuose kontekstuose vienu metu. Kuriamos plotmės neatsiejamos nuo būsenos, persipynusios laiko, atminties sąsajomis. Atmintis yra neišvengiamai susijusi su vietomis, kur vyko tai, kas prisimenama. Žmogiškoji atmintis yra susijusi su įvykiais, kurie subjektą sukrečia ir išsiskiria iš fono. Fotografijos grafinėje interpretacijoje ryškus emocinis matmuo - asmeninė istorija tampa vaizduojamu objektu. |
Šiame cikle autorė gvildena atminties procesų įtaką erdvės daugiasluoksniškumui.Vaiva atsispiria nuo fotografijose įamžintų vietų ir darbuose kuria fiktyvias aplinkas. Identifikuojant jų ženklinamą laikmetį urbanistiniuose peizažuose ar kraštovaizdžiuose formuojama atpažįstamų vietovių nuojauta. Tačiau aplinkos švarinimas, ištrinant konkretų vaizdą fone arba pastarąjį pridengiant lyg ranka braukiamomis grafito dulkėmis, sulieja tikrovę su autorės asmeninės patirties ir atminties archyvu. Kitaip tariant, erdvės suvokimas kinta priklausomai nuo jos kontekstą įsivaizduojančiojo žiūrovo. Vaiva pateikia savo atminties ar vaizduotės siūlomą vietos variaciją, nors tą pačią ar asociatyvią erdvę žiūrovas gali kurti pats, siedamas su asmeninėmis patirtimis, kurios įterpia kitų turinių ar atskleidžia kitų interpretacijų. Taip tveriama mitinė vieta, kuri sykiu ir yra, nes atpažįstama kaip konkreti, tačiau ir nėra, nes veriasi per tikrovėje neegzistuojančius dėmenis. Manipuliuodama erdvės atsiminimo įspūdžiu menininkė siekia pabrėžti, kad tarp utopijos ir heterotopijos esti blyški riba.
Išskirtiniu menininkės kūrybos bruožu laikytinas eksperimentavimas grafikos technikomis. Autorė pasakoja, kad tai yra konkrečiai ją dominanti vizualiųjų menų niša. Cikle „Kitos vietos“ Vaivos kūrybai būdingas vaizdo dualumas yra perteikiamas derinant skirtingus būdus vaizdo perkėlimui, monotipiją ir pan.
Išskirtiniu menininkės kūrybos bruožu laikytinas eksperimentavimas grafikos technikomis. Autorė pasakoja, kad tai yra konkrečiai ją dominanti vizualiųjų menų niša. Cikle „Kitos vietos“ Vaivos kūrybai būdingas vaizdo dualumas yra perteikiamas derinant skirtingus būdus vaizdo perkėlimui, monotipiją ir pan.
[ENG] Collection "Liminal" (2017-2020)
Can the surface be anything more than the point at which things become visible or invisible? Animating stories are referring to processes that take place in this liminal zone where stillness becomes movement, moment becomes narrative, artefact becomes memory and subject appears in ambiguous situation. Here the liminality is perceived as permanent and uncertain presence. Rather than concealing the personal aspects of experience, the fold recreates them as marginalised elements. The ‘limen’ is ‘the threshold between the sensate and the subliminal, the limit below which a certain sensation ceases to be perceptible. What if the fold were not only an obstacle, a limitation on accessing experience, but also a potential, a disturbance of the surface? |
[LT] Kolekcija "Liminalus"(2017-2020) Ar paviršius gali būti kažkas daugiau, negu tai, kur viskas tampa matoma ar nematoma? Nepastovumo būsenos bei jų sukuriama estetika, detalių gausa, kurios vienu metu ir žavi, ir trikdo, kuria visumą. Veikėjai iš vienos dvasinės/psichologinės rolės pereina į kitą. Plokštumoje gimstanti erdvė nėra tik vieta "tarp" dviejų subjektų, tai labiau lūžis tarp jautrumo ir pasąmonės, riba, žemiau kurios tam tikras pojūtis nustoja būti jaučiamas. Temporalinių (praeitis–dabartis–ateitis) koordinačių nunykimas, tikrų/fiksuotų (fotografija) ir simbolinių slenksčių peržengimas sukuria galimybę jungti, modifikuoti, interpretuoti bei keisti vaizdinių pavidalus. Siužetų animavimas tampa procesu, vykstančiu liminalinėje (perėjimo) zonoje, kur statika tampa judėjimu, momentas tampa pasakojimu, artefaktai tampa atmintimi, o subjektas atsiduria dviprasmiškoje fazėje. |
metamorphoses [met-uh-mawr-fuh-seez] (2014-2016)
1.Biology. a profound change in form from onestage to the next in the life history of an organism.
2. a complete change of form, structure, orsubstance, as transformation by magic orwitchcraft.
3. any complete change in appearance, character,circumstances, etc.
4.a form resulting from any such change.
5.Pathology.
1.Biology. a profound change in form from onestage to the next in the life history of an organism.
2. a complete change of form, structure, orsubstance, as transformation by magic orwitchcraft.
3. any complete change in appearance, character,circumstances, etc.
4.a form resulting from any such change.
5.Pathology.
- a type of alteration or degeneration in whichtissues are changed:
fatty metamorphosis of the liver. - the resultant form.
An obsession with reality leads oneself down a rabbit hole of skewed perceptions and paranoia.